KIEKYBINIS INTERNETU BESINAUDOJANČIŲ TĖVŲ IR PAAUGLIŲ NUOMONĖS TYRIMAS, 2020. Jo išvados:
Dažniausi tinklų ir informacijos saugumo pažeidimai, su kuriais jaunuoliai susiduria internete, yra kompiuterių virusai ir nepageidaujami elektroninio pašto laiškai. Su kitais pažeidimais – neteisėto ir žalingo turinio informacija, amžiaus ribojimo pažeidimais, informacijos ir paskyros duomenų klastojimu socialiniuose tinkluose, įsilaužimu į asmeninį kompiuterį bei duomenų išviliojimu susidurta reikšmingai rečiau. Žalą, dėl tinklų ir informacijos saugumo pažeidimų patyrė 3 iš 10 paauglių. Pastebėtina, dažniausiai susiduriama su programinės įrangos sugadinimu bei emocinės (psichologinės) žalos patyrimu. Asmeninių duomenų vagystės ir klastojimai bei finansinė žala pasitaiko ženkliai rečiau. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustų jaunuolių pritaria, kad internete slypi grėsmės ir pavojai, o dar didesnė dalis jaunuolių mano, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kaip būti saugiam
internete. Beveik kas antras jau yra susidūręs su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis – dažniausiai su neteisėta ir žalinga informacija bei priekabiavimu ir patyčiomis. Didžioji dalis apklaustų jaunuolių nurodė, kad suaugusieji domisi jų veikla internete, tačiau domėjimasis dažnu atveju apsiriboja kalbėjimusi su vaiku apie interneto poveikį, elgesį internete, neteisėtą ir žalingą turinį internete, bei žvilgtelėjimu, ką vaikas veikia internete. Ketvirtadaliui jaunuolių yra ribojamas naudojimasis internetu. Griežtesnių kontrolės priemonių, kaip lankomų svetainių tikrinimo, saugaus naudojimosi internetu taisyklių nustatymo ir kitų priemonių susilaukia mažiau nei kas ketvirtas jaunuolis. Vaikai, kurie susidūrė su grėsmėmis internete dažniau susilaukia suaugusiųjų dėmesio ar pagalbos priemonių saugiai naudotis internetu nei tie vaikai, kurie nesusidūrė su grėsmėmis. 9 iš 10 jaunuolių mano patys žinantys, kaip saugiai naudotis internetu, o pagrindinis tokių žinių šaltinis yra mokytojai, draugai bei tėvai. Vis dėlto, susidūrę su saugumo pažeidimais jaunuoliai pirma ieškotų pagalbos ar patarimo iš draugų ir tik po to iš suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, pagalbos linijos ar bibliotekininko). 8 iš 10 jaunuolių žino „Vaikų liniją“ ir beveik du trečdaliai apklaustųjų yra girdėję apie „karštąją liniją“, tačiau pranešti apie neteisėtą ir žalingą turinį teko mažiau nei kas dešimtam tikslinės grupės atstovui.